- peilininkas
- pei̇̃lininkas, pei̇̃lininkė dkt.
.
peilininkas
Look at other dictionaries:
peilininkas — peĩlininkas ( inykas; SD195), ė smob. (1) 1. Q344, CII44, R255, KII56 peiliadirbys, peiliakalys: Peilininkas tos pačios vertės geležį perdirba į peilius rš. 2. N, K kas prekiauja peiliais. 3. kas mušasi, pjaustosi su peiliais: Tuose pagiriuose… … Dictionary of the Lithuanian Language
peilinis — 2 peilìnis, ė smob. (2) žr. peilininkas 3: Tie peilìniai muštynes pradėjo Grš. Pasirodė, kad tai kadaise buvęs vagis ir peilinis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
peilius — peĩlius sm. (2) NdŽ žr. peilininkas 1, 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
